Ballina
Kodi i mijėvjeēarit PDF Printoni E-mail
Shkruar nga Administrator   
Sonntag, 12 Februar 2012


 Shkruan:  Edin Tule
Ēdo kapitull nė Kur’an ka personazhet  e tij kryesor, temėn kryesore, ndjenjat dominuese, tingullin specifik dhe porosinė relevante. Duke udhėtuar nėpėr 114 kapitujt e kėtij libri, njeriu kalon nėpėr 114 dhomat e pallatit tė mahnitshėm nė tė cilat gjendet njė thesar i paēmueshėm nė formė tė ushqimit intelektual, ngushėllimit emocional, korrigjuesit moral, kėshillave praktike, idesė udhėheqėse, burimit tė motivimit, etj.



 Tė gjitha kėto shkurtimisht gjenden te surja el-Kevther dhe pėrveē kėsaj ėshtė edhe njė melhem i vėrtetė pėr tė gjithė shpirtrat e tronditur nga goditjet dhe humbjet, pavarėsisht nga vendi dhe koha e ndodhjes sė tyre.
Ėshtė e vėshtirė tė imagjinohet njė musliman apo muslimane tė cilėt nuk e dinė pėrmendėsh kėtė mė tė shkurtėn sure tė Kur’anit dhe ky fakt do ta lehtėsojė pėrcjelljen e analizimit tė saj.

Ne, me tė vėrtetė, ta kemi dhėnė Kevtherin,
Prandaj, fale namazin dhe prej (kurban)  pėr Zotin tėnd,
E s’ka dyshim se urrejtėsi yt – ai ėshtė ebter!1
Pyetjet ndihmėse qė duhet t’i parashtrojmė nė kėtė fillim janė: Kush kujt i drejtohet nė tekst, cili ėshtė objekti i bisedės dhe cili ėshtė shkaku i shpalljes?

Ne, me tė vėrtetė, ta kemi dhėnė Kevtherin,
Krijuesi (svt) i drejtohet Muammedit (a. s.) duke ia pėrkujtuar dhuratėn e cila quhet Kevther. Komentatorėt klasik theksojnė qė me fjalėn Kevther nėnkuptohet lumi nė xhennet i cili ėshtė mė i bardhė se qumėshti e mė i ėmbėl se mjalti, e prej tė cilit do tė pinė, pėrveē Muhammedit (a. s.) edhe pasuesit e besueshėm tė islamit.

Mendimet tjera pėr sa i pėrket domethėnies se shprehjes Kevther thonė se fjala ėshtė pėr vet-Kur’anin dhe/ose pėr tė mirėn e pėrgjithshme.
Pyetja vijuese qė imponohet ėshtė pėr ē’arsye Krijuesi (svt) ia kumton kėtė informacion Muhammedit (a.s.) dhe nė ē’mėnyrė ai ėshtė i rėndėsishėm pėr ne?

Shkaku i shpalljes sė kėtij kapitulli ėshtė vdekja e djalit tė Muhammedit (a. s.), i cila, me siguri, nuk e la indiferent.
Kėtė ndodhi e shfrytėzuan armiqtė e Muhammedit (a. s.) duke qėndruar mbi plagėn e freskėt me deklaratat me tė cilat parashihnin (profetizonin) zhdukjen pa gjurmė tė fesė sė tij, pikėrisht sikur ai qė mbeti pa trashėgimtar mashkullor. Duke i shtuar kėsaj edhe pėrpjekjet e tyre qė tė infiltronin te besimtarėt mendimin e keq mbi All-llahun (xh. sh.) duke thėnė ēfarė Zoti ėshtė ai qė ia merr fėmijėt Pejgamberit.
Thėnė mė gjuhėn moderne – ata zhvilluan njė luftė psikologjike kundėr Muhammedit (a. s.) dhe muslimanėve dhe atė me qėllim  demotivimin, dobėsimin e besimit tė tyre, fuqisė morale dhe mbjelljen e dyshimit nė mėshirėn e vetė Krijuesit.
Duke marr parasysh kontekstin e pėrshkruar mė lartė tė zbritjes sė  ajeteve, pastaj vet shkakun e shpalljes, ėshtė e qartė qė All-llahu (xh. sh.) e inkurajon Muhammedin (s) duke iu drejtuar me njė tonė ngushėllues dhe  duke ia kthyer  vėmendjen nga tragjedia personale, e kufizuar nė kohė  nė tė mirat e vazhdueshme, tė pėrjetshme.

Ne, me tė vėrtetė, ta kemi dhėnė Kevtherin,
Prandaj, fale namazin dhe prej (kurban)  pėr Zotin tėnd,
Sipa hadithit, Kevther ėshtė lumi nga i cili do tė pinė edhe muslimanėt tjerė, kėshtu qė me kėto ajete All-llahu (xh. sh.) pėrveē Muhammedit (s) i drejtohet (i adresohet) edhe secilit pasues tė vėrtetė tė islamit i cili kalon nėpėr ndonjė vuajte tė caktuar pėr shkak tė ndonjė humbjeje tė caktuar jetėsore (vdekja e fėmijės apo ndonjė miku tė afėrt, sėmundja, humbja e shikimit, ndonjė pjese tė trupit etj.), duke ia kompensuar humbjen e tij/ saj me shpėrblim tė pėrjetshėm.
Prandaj, fale namazin dhe prej (kurban)  pėr Zotin tėnd,
Me ajetin paraprak Krijuesi (svt) i porosit robėrit e Vet qė, pavarėsisht nga sprovimet qė u ndodhin, tė mos e harrojnė atė pėr ēka janė krijuar – namazin dhe sakrificėn – duke u ndihmuar ta ruajnė fokusin e tyre nė kėtė jetė tė trazuar. Kjo njėherazi ėshtė edhe porosi pėr tė gjithė ne qė tė veprojmė nė tė njėjtėn mėnyrė kur hasim nė njerėz tė cilėt dorėzohen para vėshtirėsive tė jetės. Nė momentet kritike tė jetės pothuajse ēdo njeri ka njė nevojė tė pa papėrballueshme pėr njė mik tė arsyeshėm, i cili me shkathtėsi do t’ia vė nė dukje disa pika tė ndritshme, tė cilat presin qė ta gėzojnė nė tė ardhmen.

Kapitulli Kevther, ndėr tė tjera, sigurisht ofron edhe udhėzime (orientime) pėr njė program praktikė tė aplikimit tė elementėve tė motivimit, si nė nivelin individual, po ashtu edhe nė atė kolektiv. 2
E s’ka dyshim se urrejtėsi yt – ai ėshtė ebter!3
Nė fund, All-llahu (svt) e porosit Muhammein (s), por edhe muslimanėt tjerė, tė cilėt u ekspozohen urrejtjes, intrigave, mashtrimeve dhe formave tjera tė luftės psikologjike, qė ai i cili e urrėn dhe ia parashikon mossuksesin, vetė do tė jetė i harruar dhe i humbur fare (farė sosur). 4
Me fjalė tjera: besimtarė, pavarėsisht se ēfarė mund t’ju ndodh nga tundimet, sprovat dhe humbjet e rėnda, Zoti juaj kėto tė gjitha do t’ua kompensojė nė ahiret, por ju mos e harroni namazin, sepse namazi ėshtė shtylla e stabilitetit tuaj, burimi i forcės suaj dhe ekuilibrit mendor. Mos e harroni edhe qėllimin e krijimit tuaj e ai ėshtė sakrifica dhe pėrpjekja e madhe nė rrugėn  e sė Vėrtetės. Megjithatė, Ta dini se nė kėtė rrugė do tė kini shumė armiqtė dhe pengesa. Megjithatė, qėndroni imun ndaj shigjetave helmuese tė atyre,tė cilėt ju pėrbuzin (urrejnė) nga arsyet qė vetėm ata i dinė, dhe atė qėndroni tė fuqishėm duke e ditur dhe duke qenė tė bindur, qė nė fund ata do tė jenė tė privuar nga ēdo e mirė, do tė jenė tė harruar dhe do t’i gjejė ēdo gjė ēfarė kanė dėshiruar pėr ju. 5
Mėsimet dhe porositė:
-          Luftėrat psikologjike janė realitet nė ēdo vend dhe kohė;
-          Pėr ngushėllim kanė nevojė edhe mė tė fuqishmit;
-          Domosdoshmėria e aplikimit tė faktorit tė motivimit nė tė gjitha nivelet;
-          Rėndėsia e fokusimit tė drejtė nė momentet e krizave;
-          Nevoja e frymėzimit tė pėrditshėm nga burimet;
-          Ēdo pėrhapje e fitnės (rrėmujės) i kthehet vetė shkaktuesit;
-          Armiqėsia e hapėt shpesh ėshtė faktor i forcimit tė objektivit;
-          Fuqia shpirtėrore e njeriut qėndron nė ekuilibrin e tij mendor;

Fusnotat:
1.  Sureja EL-Kevther, Kur’an
2.  Tė gjitha kombet e suksesshme posedojnė sisteme hollėsisht tė pėrpunuara tė motivimit nė nivelin nacional dhe atė nga arsyeja e thjeshtė se nga motivimi i drejtė varet produktiviteti i punėsprosperiteti i njė  populli. Shiko mė tepėr pėr kėtė temė literaturėn mbi kėrcimin ekonomik tė Japonisė, projektet nacionale tė vendeve tė pėrparuara dhe shumėllojshmėrinė e tyre tė gjerė tė metodave  pėr tė stimuluar progresin, etj.
3.  “Ebter” ėshtė njė shprehje arabe shumkuptimshe qė ėshtė vėshtirė tė pėrkthehet me pėrpikėri nė gjuhėn tonė. Kėshtu qė mė e saktė ėshtė tė lemė nė kuptimin origjinal dhe tė shpjegojmė anash – ebter tregon pėr njė person qė ėshtė i privuar prej ēdo tė mire, njė person qė nuk ka pasardhės dhe qė nuk pėrmendet pozitivisht (pėr tė mirė).
4.  ...gjė qė nė tė vėrtetė i ndodhi personit i cili ishte pėrshkruar me shprehjen ebter, sepse i kishte humbur fėmijėt e tij nė njėrėn prej betejave tė ardhshme.
5.  Duke e vėshtruar kėtė kapitull nga ky kėnd, duke e marr parasysh shkakun e shpalljes, anashkalimi i shkathtė i emrave tė personazheve pėrmes sė cilit mundėsohet identifikimi me situatat e ngjashme jetėsore, e tė cilat kanė gjasa reale qė tė pėrsėriten nė ēdo vend dhe kohė, njeriu e ka vėshtirė tė mos mendoje qė i njėjti kapitull (sure) ėshtė shpallur sot nė mėngjes, ndonėse ėshtė i vjetėr njė milienum e gjysmė.
 
Pėrktheu: Mr. Muhidin Ahmeti

 
Tjetri >
© 2008-2012 Xhamia - Mesxhid El Resul Wels | Xhamia-Wels.Com