Ballina arrow Gruaja nė Islam arrow Tė drejtat e gruas nė Islam
Tė drejtat e gruas nė Islam PDF Printoni E-mail
Shkruar nga Administrator   
Montag, 30 Januar 2012

Njė historik i shkurtėr rreth tė drejtave tė gruas nė histori

Gjatė historisė, tė drejtat e gruas ishin tė mohuara nė thelb. Para islamit, gratė trajtoheshin si skllave, pa asnjė tė drejtė morale e materiale. Mirėqenia e tyre personale konsiderohej e parėndėsishme. Gjatė luftėrave qė zhvilloheshin, gratė trajtoheshin si pjesė e ēmimit. Ato nuk konsideroheshin palė nė njė kontratė martese. Sa pėr tė drejtėn e trashėgimisė, as qė diskutohej.

Mė e keqja e tė gjitha kėtyre tė kėqijave, qė do tė mbetet nė histori tė njerėzimit, ishte vrasja e fėmijėve vajza. Argument i kėsaj vjen ajeti Kur`anor “Dhe kur pyeten ato vajza tė varrosura tė gjalla pėr ēfarė mėkati janė mbytur”(ET-TEKVIR 81:8-9)
Mohimi i tė drejtės sė gruas vazhdoi nėpėr shekuj, vende dhe shoqėri tė ndryshme. Pėr gratė flitej nė ata kapituj ku pėrmendeshin grupet e rrezikuara: komunitetet pakicė, njerėzit me aftėsi tė kufizuara, fėmijėt bonjakė etj, tė cilėt ishin tė diskriminuar, duke mos ua njohur tė drejtat elementare pėr jetė.
Nėpėr botė vėrshonte diskriminimi, luftėrat, pėrplasjet nė mes tė shoqėrive, duke mohuar tė gjitha tė drejtat e veēmas e drejta e gruas pėr t`u quajtur njeri. Kjo e drejtė nuk ekzistonte pėr gruan. I vetmi kriter qė i rregullonte kėto marrėdhėnie ishte dhuna.
U bėnė shumė pėrpjekje nga ana e grave pėr njė tė drejtė tė vetme, tė drejtė elementare, qė ishte e drejta pėr tė jetuar e lirė si qenie njerėzore.

Revolucioni Borgjez Francez ishte fillimi i kėtyre pėrpjekjeve. Lėvizjet e para fillojnė nė kėtė epokė tė zhvillimit dhe ndryshimit tė tė drejtave civile dhe politike. Organizatorja kryesore e kėsaj lėvizje ishte Olympe de Gouges, e cila ka shkruar Deklaratėn pėr tė Drejtat e Gruas dhe Qytetares Femėr, nė vitin 1798. Ne nenin 1 tė kėsaj deklarate shkruan: ”Gruaja lind e lirė dhe gėzon tė drejta tė barabarta me mashkullin nė ēdo aspekt”.
Edhe ne Britani tė Madhe zhvilloheshin tė njėjtat ngjarje. Tek mė 1918, grave iu dhanė disa tė drejta, ashtu siē ishte edhe nė Amerikė, ku diskriminimi i grave kishte arritur kulmin, duke i poshtėruar jo vetėm gratė e shtyra nė moshė, por edhe fėmijėt vajza, ashtu siē ishte nė kohėn paraislame.

Nė kėto rrethana tė krijuara, nė vitin 1979 miratohet Konventa pėr eliminimin e tė gjitha formave tė diskriminimit tė grave (CEDAW). Kjo Konventė nė vete pėrmban tė drejta civile, politike, ekonomike e kulturore.
Konventa njohu gratė si qenie tė plota njerėzore, qė ishte shumė e rėndėsishme, sepse deri atėherė ato njiheshin si diēka qė nuk i pėrkisnin racės njerėzore. Ashtu vazhdoi edhe pas shumė shekujve dhe vazhdon edhe sot, fatkeqėsisht. Pas gjitha kėtyre pėrpjekjeve, u hartuan shumė konventa e deklarata tė ndryshme lidhur me tė drejtat e grave. Por, tė gjitha ishin vetėm letra, sepse nuk zbatoheshin nė jetė.

Mbrojtja e gruas pėrmes Islamit

Aty ku nuk u shkrua programi i bazuar nė kushtetutėn qė e hartoi Allahu xh.sh, aty mbeti gjendja e njėjtė edhe sot. Para 1400 viteve, Kur`ani vendosi bazat e lirisė dhe tė drejtat e njeriut e, edhe tė gruas, duke sfiduar ēdo pėrpjekje tė njeriut, qė pėr njeriun tė jetė ujk.

Tė drejtat, grave ua dha Allahu, i cili e di ēfarė tė drejta janė tė dobishme pėr natyrėn femėrore. Ai krijoi njerėzit prej njė mashkulli dhe njė femre, tė cilėt ishin krijuar nga njė nefs (shpirt) i vetėm.
Bosht i besimit islam ėshtė mėvetėsia e Allahut xh.sh. Tė mohosh kėtė mėvetėsi, ėshtė tė angazhohesh nė shirk, qė ėshtė t`i bėsh shok Allahut xh.sh. njė mėkat i pafalshėm nė islam.
Para Allahut asnjėri nuk ėshtė mė i favorizuar se tjetri, pėrveē nė bazė tė devotshmėrisė.
Muhamedi a.s. thotė: ”Njerėzit janė tė barabartė siē janė dhėmbėt e njė krehri.
Shejtani nuk e kuptoi kėtė fakt themelor. Zoti e krijoi Ademin dhe e urdhėroi Iblisin t`i pėrulet Ademit. Por, ai refuzoi pėr njė arsye shumė tė thjeshtė: Si mund t`i pėrulet Ademit, kur ai veten e konsideronte mė tė mirė se ai. Arroganca, mendjemadhėsia e Iblisit, tek Allahu shkaktoi zemėrim dhe duke shkelur parimin bazė tė islamit, pėrkatėsisht mėvetėsinė e Allahut dhe superioritetin e Tij, ra nė shirk.
Juristi mesjetar El-Gazali, vjen nė pėrfundim se ai i cili ėshtė i pasur dhe qė mendon se ėshtė mė i mirė se njė i varfėr, apo njė i bardhė qė mendon se ėshtė mė i mirė se njė i zi, apo njė burrė qė mendon se ėshtė mė i mirė se njė grua, ai ėshtė i sėmurė prej logjikės iblisiane.

Kur’ani qartėson preferencat hyjnore njerėzve nė lidhjet mes vete. Atė qė u munduan t’ua japin grave gjatė periudhave tė ndryshme kohore, Kur’ani e qartėsoi nė brendinė e tij tė mrekullueshme. Gratė pra, gjithnjė sipas Kur’anit, kanė tė drejta tė barabarta me burrat. Nė grupin e kėtyre tė drejtave hyjnė: e drejta pėr lutjen nė xhami, kryerja e haxhit, interpretimi i Kur’anit, angazhimi nė jurisprudencė dhe madje dhėnia fetva, e drejta e arsimimit, e punėsimit, e bartjes sė detyrave publike, transaksionet dhe marrėdhėniet me tė tjerėt, e drejta e trashėgimisė etj.
Sa i pėrket trashėgimisė, ajo ėshtė njė ēėshtje shumė delikate edhe pėr ne nė trojet shqiptare. Nė tė shumtėn e rasteve, femrat janė tė pėrjashtuara nga trashėgimia, pėr arsye shumė tė ulėta. E drejta e trashėgimisė nuk duhet mohuar nga askush, sepse kjo ėshtė e mbrojtur nga ligjet e Allahut, tė hartuara nė Kushtetutėn e Tij. Nė ajetin 7 sur. Nisa Allahu thotė: “Meshkujve ju takon pjesė nga pasuria qė lėnė prindėrit e tė afėrmit (pas vdekjes), e edhe femrave ju takon pjesė nga ajo qė lėnė prindėrit dhe tė afėrmit, le tė jetė pak ose shumė ajo qė lėnė, ju takon njė pjesė e caktuar (nga Zoti). Pra, mohimi i kėsaj tė drejte, ėshtė mohim i asaj qė ka shpallur Allahu nė Kur’an.
Njė e drejtė tjetėr qė duhet tė theksohet, ėshtė kontrata e martesės, e cila ėshtė e drejtė e femrės pėr tė lidhur apo pėr tė mos lidhur njė kontratė tė tillė. Nė jurisprudencėn islame, kontrata e martesės nuk konsiderohet kontratė shėrbimi. Pėrkundrazi, ajo konsiderohet kontratė pėr shoqėrinė. Pėr kėtė, gruaja nuk ėshtė e detyruar tė gatuaj, t’i jap gji fėmijės sė vet, tė pastrojė ose t’i shėrbejė burrit tė saj. Nė fakt, burri i saj ėshtė i detyruar t’i sjell ushqimin asaj tė pėrgatitur.
Kėto fakte ndjekin pėrcaktimin Kur’anor tė marrėdhėnieve bashkėshortore, jo si ēėshtje dominimi, por si ēėshtje dashurie, mėshire, qetėsie e paqeje nė mes tyre.

Pėrveē kėsaj, gruaja muslimane ka tė drejtė financimi nė mėnyrė tė pavarur. Nė pronėn e saj nuk kanė tė drejta as burri, as prindėrit. Pėr kėtė, Kur’ani angazhohet nė veprime afirmative nė emėr tė grave, pėr t’i ndihmuar ato nė grumbullimin e pasurisė nė njė botė patriarkale. P.sh. gruaja nuk ėshtė e detyruar tė shpenzojė pasurinė e vet as pėr veten e saj, por ky detyrim bie mbi burrin. Nėse bėhet me dėshirėn e saj, ky detyrim mund tė ndryshohet.
Pėrderisa gruaja nuk ka nevojė tė harxhojė para pėr mirėmbajtje, ajo nė anėn tjetėr mund tė deponojė para pėrmes disa metodave: duke punuar si e martuar, prej trashėgimisė etj. Shpeshherė ėshtė diskutuar rreth asaj nėse femra mund tė merr gjysmėn e pasurisė, sikurse edhe mashkulli. Kjo ėshtė e gabueshme. Ajetet e Kur’anit flasin nė kontest pėr vėllezėrit dhe motrat, si dhe dhėnien e pasurisė motrės, nga ajo qė trashėgohet nga vėllai.
Mjegullimi i zgjidhjes racionale mes asaj qė motrės i jepet nga gjysma e asaj qė trashėgon vėllai, ėshtė rezultat i njė tė vėshtruari tė izoluar, i cili nė fakt bėhet atėherė kur harrohet tė shihet Kur’ani si njė sistem financiar i tėrėsishėm.
Vėshtrimi i kėtij sistemi si tėrėsi, jep mundėsinė tė kuptohet se motrės i jepet vetėm ajo ēka e meriton, pra ajo trashėgon tė ardhurat e saj neto, ndėrsa pjesa e vėllait ėshtė e ardhur bruto qė ai pėrdor pėr tė pėrmbushur detyrimet ndaj familjes se tij. Nė kėtė kontest, gruaja nuk ka asnjė detyrim, pa marrė parasysh statusin e saj financiar.

Edhe tė drejtat civile tė gruas sipas islamit pėrcaktohen nė mėnyrė shumė tė pėrpiktė. Gruas muslimane nuk i lejohet tė ndryshojė mbiemrin e vajzėrisė me atė tė martesės. Zgjedhja e saj duhet tė jetė e lirė nė realizimin e kėrkesave tė saj tė ligjshme.

Nė islam pra, tė drejtat dhe pėrgjegjėsitė e gruas janė tė barabarta me ato tė burrave. Por, ato nuk janė domosdoshmėrisht tė njėjta. Pėr kėtė ėshtė argumenti se gratė dhe burrat fizikisht janė shumė tė ndryshėm mes vete, por tė barabartė ne mes vete nė mėnyra tė tjera shumė tė rėndėsishme.
Gruaja, nė kohėrat moderne, pozitėn e saj tė tanishme e arriti me forcė, me sakrificė e luftėra, jo pėrmes proceseve natyrore, tė cilat i ka pėrcaktuar Krijuesi ynė. Gratė myslimane kanė epėrsi nė kėtė drejtim ndaj homologeve tė tyre perėndimore. Ato pėrfituan nga islami atė qė e meritojnė ta kenė. Pėrfituan sigurinė e plotė pėr mbrojtje tė dinjitetit tė tyre, autoritetit dhe tė qenit objekt tregtie, ashtu siē janė gratė qė nuk kanė vulėn e paqes-islamit nė zemrat e tyre.
Rruga e islamit ėshtė rrugė e sigurt, ėshtė shembull i shkėlqyer pėr tė gjithė njerėzimin. Ēėshtja e pėrmirėsimit tė jetės sė saj si qenie e pėrsosur e Allahut xh.sh si grua, si nėnė, si edukatore e fėmijėve tė saj, si udhėheqėse e dinjitetshme, si mbrojtėse e vlerave tė moralit, tė cilat vlera mbrojnė shoqėrinė njerėzore, mbrojnė shtetin, por edhe vet gruan, janė dėshmia mė e fortė se nuk ka frikė pėr atė popull ku gruaja i gėzon vlerat e tilla.
Shoqėria njerėzore do ec pėrpara pėrmes vlerave tė moralit, veēanėrisht duke mbrojtur femrėn.
Edukimi i njė fėmije djalė, ėshtė edukim i njė individi, edukimi i njė fėmije vajzė, ėshtė edukim i njė brezi, gjenerate. (Hadith)
Duhet tė krenohemi pra qė i takojmė besimit islam, besimit mė tė drejtė, i cili pėr tė gjitha krijesat ndan drejtėsi.



 
Tjetri >
© 2008-2012 Xhamia - Mesxhid El Resul Wels | Xhamia-Wels.Com