Ballina
Anjshtajn: Allahu ėshtė i madh PDF Printoni E-mail
Shkruar nga Administrator   
Montag, 30 Januar 2012

Filozofi i njohur gjerman Karl Jaspers, citon deklarata dhe mendime ekskluzive tė Albert Einsten-it pėr jetėn e njeriut dhe Islamin.
”Nė shekullin e 19-tė ėshtė provuar se ēdo gjallesė nė natyrė rrjedh vetėm nga e gjalla.
Bindjet mbi fazėn kalimtare tė materies dhe kalimin e saj nga pajetėsia nė tė gjallė, qė deri vonė pranohej pa dilemė, doli se ishte njė zhgėnjim.


Por, nė tė njėjtėn kohė filloi faza e re e pėrpunimit tė materies nga lėndėt organike nė lėndė biologjike tė sjella nė laboratorė nga kimistė nė formė sintetike, deri atėherė tė nxjerra nga lėndė tė gjalla.
Sė pari nė vitin 1828 kimistėt prodhuan sintetikisht urenė, dhe qė atėherė ėshtė zhvilluar kimia organike moderne siē edhe janė gjetur materiale organike tė pamasė, deri te molekulat mė tė komplikuara tė albuminės. Mirėpo, tė gjitha kėto materie janė organike, por tė pa jetė.

Pranė kėsaj, shumė hulumtues nuk duan tė dorėzohen dhe ta braktisin idenė, se njė ditė, duke marrė nga substancat organike tė pėrbėra nga molekulat mė tė pėrsosura dhe me pėrmbajtje tė mėdha tė proteinave, nga kėto materie tė prodhojnė jetėn.
Por, kjo ėshtė e pamundur. Ngase jeta, pėrveē se njė materie e komplikuar, ėshtė njė trup i gjallė. Ajo ėshtė pafundėsisht e strukturuar morfologjikisht, shumė mė e pėrsosur se makinat e ndėrlikuara kimike-fizike, qė do punonin pėrfundimisht duke pėrdorė dhe fut nė pėrdorim pjesė jo tė gjalla dhe tepėr tė vogla, nga tė cilat do mund tė prodhonin njė gjė e tillė (siē ėshtė mekanizmi i jetės sė njeriut, v. j.).
Ndėrsa, vetė jeta nuk ėshtė vetėm trup i gjallė, por edhe pjesė e njė qenies sė botės sė brendshme dhe asaj qė e rrethon bashkė me tė cilat jeton ēdo ditė.
Aparati i trupit tė njeriut, sistemet qė punojnė nė mėnyrė tė pėrsosur, si sistemi nervor dhe kėshtu me radhė, janė tė prodhuara pėr jetėn, por ato nuk janė vetė jeta.

Hulumtuesit dhe biologėt do tė gjejnė dhe do tė sjellin edhe shumė struktura tė papritura biologjike, por kurrė nuk do tė jenė nė gjendje tė krijojnė jetėn. Hulumtuesit e mėdhenj e kanė ballafaquar vetėn e tyre me kėto fakte.
Ajnshtajni; nuk e humbi kurrė shikimin pėr fshehtėsinė e jetės, qė kur ai i bėri hapat e tij tė parė nė astronomi dhe atomikė.
Nė vitin 1947, kur e goditi sėmundja duke menduar nė trupin e tij ka shkruar: ”Mė ēudit shumė dhe ėshtė e pabesueshme se si kjo makineri (trupi i tij, v. j.) kaq e komplikuar ėshtė nė gjendje tė funksionojė!?”, duke u ndjerė i ēuditur se si shkencat hulumtuese mund tė jenė kaq primitive.
Ndėrsa nė vitin 1952 Ajnshtajni ka shkruar: “Kur llogaris dhe kur ndonjėherė shoh ndonjė insekt tė vogėl kur fluturuar mbi letrėn time, atėherė nė vete ndiej se: Allahu ėshtė i Madh, kurse ne jemi si pika tė varfra shpirtėrore me gjithė lavdinė tonė shkencore”.

Azhornuar sė fundi ( Montag, 30 Januar 2012 )
 
Tjetri >
© 2008-2012 Xhamia - Mesxhid El Resul Wels | Xhamia-Wels.Com