Ballina arrow Islami dhe shkenca arrow Arkitektura Islame e hershme
Arkitektura Islame e hershme PDF Printoni E-mail
Shkruar nga Administrator   
Dienstag, 24 Januar 2012


Sasanėt tė cilėt sunduan pėr katėr shekuj nė Żran dhe Żrak kanė lanė shumė monumente kulturore. Ata trashėguan nga Asurėt dhe Keldanėt mėnyrėn e tė ndėrtuarit duke pėrdorur gėlqere, tulla, qemer, kube etj. ku luajti rol tė rėndėsishėm nė formimin mė tė plotė tė arkitekturės islame. Sasanėt, pėr zbukurimin e monumenteve pėrdornin bimė tė stilizuara, figura kafshėsh, pemė jete, boēe pishe, figura njerėzish, kuēedrash etj tė cilat kanė vazhduar edhe mė tej nė arkitekturėn islame.

Veēanėrisht mendohet qė dekorimet zbukuruese nga indianėt, tė krishterėt dhe kiptit e Egjiptit kanė qenė ndėr faktorėt kryesorė qė kanė ndikuar nė arkitekturėn islame. Nė monumentet arkitekturore tė bie nė sy ndikimet si druri, qeramika, mbulesa.


Nė lindjen e arkitekturės islame, faktorėt kryesorė janė ato fetare dhe sociale. Emocionit e dhėna nga feja dhe politika janė bėrė shkas pėr ngritje tė lartė shpirtėrore, rritjen e mirėqenies etj. Po ashtu artet e ndryshme tė popujve mysliman, qytetėrimet e lashta, klima dhe kushtet natyrore, kanė qenė faktor ndikues nė zhvillimin metodave tė ndryshme tė artit islam.


Nė momentin e lindjes sė fesė islame, Meka dhe Medina ishin shumė pak qytete tė zhvilluara. Gjėja e parė qė ka bėrė Profeti a.s. pasi emigroi ne Medine ishte ndėrtimi i njė xhamie nė Kuba. Profeti a.s. ka marrė pjesė edhe vete nė hedhjen e gur themelit tė parė tė kėsaj xhamie. Por xhamia e parė e myslimanėve numėrohet ajo e Profetit a.s. nė Medinė. Xhamitė e ndėrtuara nė vitet e para tė islamit nuk kanė arritur deri nė ditėt e sotme, ashtu siē e kanė qenė tė ndėrtuara. Sepse xhamitė e para kanė pėsuar ndryshime me kalimin e kohės, nė vend tė tyre janė ndėrtuar xhami tė reja duke u bazuar nė zhvillimin arkitekturorė. Xhamitė e para qenė ndėrtuar me mure qerpiēi, me degė hurmash pėr hije, tavan tė hapur etj. pėr kėtė shembulli mė i mirė ėshtė xhamia e Profetit a.s. nė Medinė. Dihet se me rikonstruksionet e bėra nga Hz. Omeri dhe halifi emevit Velid dhe Mehdibil-lah janė humbur kufijtė e vjetėr po thuajse plotėsisht. Mė vonė janė ndėrtuar edhe nėntė xhami tė tjera. Arkitekti i parė mysliman thuhet se ėshtė Ammar b. Jasir.


Faltoret e para nuk kanė pas pėr qėllim paraqitjen e jashtme, por kanė qenė tė thjeshta dhe kanė pasur pėr qėllimi faljen e namazeve sė bashku me xhemat. Gjatė periudhės emevite (661-749), pasi qendrat e artit dhe kulturės bizantine dhe sasane kaluan nė sundimin e vet, kėmbėngulnin qė tė ndėrtonin monumente qė identifikojnė qytetėrim dhe madhėshti.


Pasi pushtohet Siria dhe Mesopotamia nė vitin 639 ėshtė ndėrtuar xhamia e Kufes, nga ana e Sad b. Ebi Vakas (xhami e tipit tė Kufes), kurse nė vitin 642 me pushtimin e Egjiptit ndėrtohet xhamia Amėr b. Asit nė qytetin Fustat. Kjo xhami e cila njihet me kėtė emėr ėshtė rindėrtuar pėrsėri sipėr themeleve tė vjetra. Xhamia e ndėrtuar nė periudhėn qė sundoi halifi emevit Muavije ėshtė zgjeruar nė vitin 683.


Pas kėsaj periudhe sipas vendeve tė ndryshme kanė dalė nė pah shumė forma tė ndryshme faltoresh. Me pranimin e islamit nga ana e turqve dhe me kontributin e tyre arkitektura islame ėshtė zhvilluar edhe mė shumė.

Azhornuar sė fundi ( Dienstag, 24 Januar 2012 )
 
< I mėparshmi
© 2008-2012 Xhamia - Mesxhid El Resul Wels | Xhamia-Wels.Com