Ballina arrow Sire arrow DRITA E BESIMIT DHE E MEVLUDIT
DRITA E BESIMIT DHE E MEVLUDIT PDF Printoni E-mail
Shkruar nga Administrator   
Mittwoch, 18 Januar 2012
Sa herė qė na vjen dhe na afrohet muaji Rebiu-l-Evvel, muaji nė tė cilin lindi krijesa mė e shkėlqyer nė botė, ne duhet tė gėzohemi pėr lindjen e tij sikurse gėzohemi pėr lindjen e Diellit pas errėsirės sė  madhe tė natės. T’i gėzohemi dritės me tė cilėn ai erdhi, dritė dhe pishtar qė nuk do tė shuhet deri sa tė ketė ditė dhe natė nė Dynja. Shkėlqimi i nurit tė tij  shndriti zemrat dhe shpirtrat e njerėzve edhe pas vdekjes sė tij do t’i shndrit derisa tė ketė jetė nė gjithėsi.
Tashmė ėshtė e njohur pėr tė gjithė, se asnjėherė mė parė sikur sot nuk ėshtė folur dhe shkruar mbi  Muhammedin (a. s.) dhe asnjėherė sikur sot nuk ėshtė ndjerė njė nevojė kaq e madhe qė tė kuptohet, tė ndjehet  dhe tė prezantohet personaliteti i Pejgamberit (s) dhe mesazhi i tij pėr njerėzimin.


    Kjo nuk i habit ata tė cilėt e dinė dhe besojnė qė Muhammedi (s) ėshtė mėshirė dhe gėzim pėr botėt; qė ai ėshtė i dėrguari i fundit, edhe dėshmitari, edhe prurėsi i lajmit tė gėzueshėm, edhe pishtari i pashuar, edhe shembulli mė i mirė, edhe miku mė i besueshėm, edhe kėshilltari i vazhdueshėm, edhe mbrojtėsi ynė, edhe bashkudhėtari fisnik,  i cili na prinė nė rrugėn e  drejtė pėr te qėllimi mė i lartė. Nuk ka fjalė njerėzore qė mund ta shprehė tėrė madhėshtinė e njeriut dhe pejgamberit - Muhammedit (s), por atė e bėn fjala e All-llahut: “Ti o Muhammed je i lartė nė moralin  tėnd” thotė All-llahu i Lartėsuar.

    D.m.th., nuk ėshtė madhėshtia e Muhammedit  (s) nė pasuri, sepse ai ishte i varfėr, as nuk ėshtė nė fuqi, sepse ai ishte i dobėt. Madhėshtia e Muhammedit (s) ėshtė nė modestinė e tij karshi tė dobėtėve, nė guximin e tij karshi tė fuqishmėve, dhe nė angazhimin e tij para miqve tė sinqertė. Ai vet nuk ėshtė njė mister, por ndikimi i tij ėshtė misterioz, sidomos mbi ata tė cilėt pėrpiqen ta kundėrshtojnė; ai vet nuk ėshtė hyjni, por porosia e tij ka fuqi hyjnore; ai nuk veēohej prej njerėzve, por mėnyra e tij e jetės ishte mbinjerėzore. Vetėm ai ka mundur t’i lejojė pjesėtarėt e  vet qė armiku t’ua mėsojė shkrim-leximin; vetėm ai ka mundur kundėrshtarėt e tij tė pėrbetuar t’i shndėrrojė nė miq tė pasionuar; vetėm Muhammedi (a. s.) ka mundur tė mbetėt nė memorien e vazhdueshme tė njerėzve, tė cilėt nuk e kanė parė, por e ndjejnė frymėn e tij dhe e prekin dorėn e  tij tė shpėtimit nė botėn, e cila gjithnjė e mė shumė po pushtohet nga errėsira e jo-moralit.

    Prandaj, derisa sot e kujtojmė  ditėlindjen (mevludin) e Muhammedit (s) mos tė na rrėmbejė dėshira pėr ta parė figurėn e tij, por pėr t’ a forcuar besimin nė vlerat e larta tė moralit, pikėrisht ashtu sikur besoi dhe veproi pejgamberi Muhammed (s).

    A ka diēka mė madhėshtore se njohja qė nė Ditėn e Gjykimit do tė jemi pranė Pejgamberit (s), sepse siē ka thėnė ai: “Mė afėr meje nė Ditėn e Gjykimit do tė jenė ata, tė cilėt mė kanė besuar edhe pse asnjėherė nuk mė kanė parė”; a ka diēka mė tė vlefshme se njohja qė Muahammedi (s) do tė jetė mbrojtės pėr ne nė Ditėn e Premtuar, atė ditė kur asgjė dhe askush nuk do tė mund tė na ndihmojė, as pasuria, as pushteti, as autoriteti, as fama, veē se ajo qė ėshtė shkruar nė librin e ruajtur tė veprave tona tė mira; a ka diēka mė tė mirė se mendimi qė njė ditė do tė jemi nėn mėshirėn e All-llahut pėr shkak se do tė jemi nė shefaatin e Pejgamberit (S); a ka diēka mė tė fuqishme nė zemrėn tonė se besimi tė cilin e kemi trashėguar prej Pejgamberit tonė, na i jep kuptim jetės dhe na shpjer deri tė qėllimi mė i lartė.

    Nuk ka asgjė mė tė rėndėsishme se besimi ynė  qė nuk jemi tė vetėm nė kėtė botė dhe qė na pret miku nė botėn tjetėr; nuk ka asgjė mė madhėshtore se njohja jonė qė jemi nė rrugėn e Pejgamberit(s); nuk ka gjė mė tė bukur se dashuria jonė ndaj Muhammedit tė dashur, tė cilėn e ndjemė ne shpirt dhe e mbajmė nė zemėr; nuk ka gjė mė  tė mirė se dėshira jonė qė tė jetojmė nė dashurinė vėllazėrore, tė cilėn na e dhuroi Pejgamberi ynė.
    Ja pėrse mevludi nė shtėpitė  dhe xhamitė tona ka kuptim – qė tė zgjojė tek ne tė gjitha ato mendime fisnike dhe tė gjitha ato vepra tė mira, tė cilat e stolisin mė tė mirin midis njerėzve mė tė mirė dhe mė tė dashurin midis tė dashurve tė All-llahut (xh. sh.) dhe mė tė nderuarin midis pejgambereve tė nderuar.

    Pėrkujtimi i Muhammedit (s), e vazhdon besimin tonė dhe e forcon qėllimin tonė qė tė jemi dhe tė mbetemi si njė trup i vetėm dhe njė shpirt i vetėm nė luftė pėr tė drejtat dhe lirinė tonė.

Organizimi i ceremonive dhe manifestimeve nė ditėn e lindjes sė Pejgamberit (a. s.)

    Qė nga kohėt e lashta te tė gjitha bashkėsitė ekzistonte tradita qė solemnisht tė shėnohen datat e rėndėsishme nga e kaluara e tyre, siē janė lindja e heronjve, tė cilėt me veprėn dhe jetėn e tyre lanė gjurmė tė thella  nė histori dhe ndikim tė dukshėm pėr tė kaluarėn dhe tė ardhmen e tyre. Duke shėnuar kujtimin pėr ta, ato bashkėsi, nė realitet, shprehnin falėnderim, respekt dhe admirim ndaj atyre njerėzve dhe njėkohėsisht edhe gatishmėri pėr ta vazhduar veprėn e tyre.

    Muslimanėt nė mbarė botėn ardhjen e tė dėrguarit tė All-llahut (s) e konsiderojnė si mėshirėn mė tė madhe tė All-llahut (xh. sh.) pėr njerėzit. “Ne tė kemi dėrguar, padyshim, vetėm si mėshirė pėr botėt” (Kur’ani), andaj ditėlindjen  e tij e shėnojnė nė mėnyrė tė pėrshtatshme me tė dhe mėsimet tė cilat nga All-llahu (xh. sh.) ua  komunikoi njerėzve.

Pėr kėtė temė, autori i veprės “Sejjiduna Resulullah”, Abdullah Siraxhuddin, thotė: “Ėshtė normale qė secili besimtar i vėrtetė qė ėshtė i menēur do t’i gėzohet ditės nė tė cilėn lindi Pejgamberi i All-llahut (s). Ditės nė tė cilėn filloi nuri i udhėzimit dhe i diturisė pėr gjithė botėn. Ditės, nė tė cilėn lindi ai pėr tė cilin All-llahu (xh. sh.) thotė: “Tė kemi dėrguar vetėm si mėshirė pėr gjithė botėt:” Prandaj, le ta shėnoje  atė ditė secili mysliman dhe le tė jetė i gėzuar dhe fisnik.

    Organizimi i manifestimeve tė tilla nė tė cilat do tė kėndohen fragmente nga sire-ja (jetėshkrimi) i Muahmmedit (a. s.), nė tė cilat, pėrveē tjerash do tė citohen ajete kur’anore, pastaj do tė pėrmendet nderi dhe kujdesi i All-llahut qė tregoi ndaj Pejgamberit tė tij, pastaj ruajtja dhe mbrojtja, tė cilėn Ai ia ofroi atij.  Nė ato manifestime flitet edhe mbi moralin e Pejgamberit dhe cilėsitė e tij. (Njė hapėsirė e konsiderueshme nė pėrmbajtjen e mevludit i kushtohet temės sė Mi’raxhit tė Pejgamberit (s) - njė ndėr temat mė frymėzuese jo vetėm pėr poetet muslimanė, por edhe pėr ata  jomysliman-perėndimor- shėn. yni). Aty gjithashtu kėndohen salavate dhe selame pėr Pejgamberin (S), ilahi dhe kaside – poema kushtuar Resulullahut (s) si edhe lutje dhe dua qė i drejtohen All-llahut (xh. sh).   

Secila prej gjėrave tė lartpėrmendura ėshtė mbėshtetur nė sheriat, e dėshiruar dhe e kėrkuar dhe qė tė gjitha ato janė veprime pėrmes tė cilave i afrohemi All-llahut (xh. sh.) dhe qė pėr tė gjitha to ka shpėrblime tė caktuara. Tė kėtij mendimi janė dijetarėt islam tė zgjedhur dhe me vlera tė pakontestueshme si dhe njerėz tė devotshėm e tė ditur tė ummetit tė Muhammedit (a.s.)” (Sejiduna Resulullah, fq. 473)

Kur ėshtė fjala pėr tė kuptuarit e mevludit  te shqiptarėt nė pėrgjithėsi, duhet tė kemi parasysh njė gjė:
-     muslimanėt nuk e kuptojnė mevludin si lindje (vetėm) nė kuptimin biologjik tė njė personi tė caktuar, nė rastin konkret tė Pejgamberit (s). Mė parė do tė thuhej qė kjo ėshtė njė lindje e njė fryme tė re, ardhja e njė kohe tė re, shkėputje nga besimi i vjetėr. Muslimani ēdo mevlud e pėrjeton pikėrisht nė mėnyrė tė tillė, duke e kthyer atė nė burim dhe origjinė, i cili shpesh harrohet nė vorbullat e kėtij  Ballkan kodrinor.

Nė tė kaluarėn e popujve myslimanė, e nė veēanti nė trevat tona shqiptare, nė mėnyrė tradicionale mevludi ishte rast pėr t’u njohur me pėr se afėrmi me jetėn dhe biografinė e Muhamedit (a. s.) e nė rastin konkret tek shqiptarėt ai luajti njė rol jashtėzakonisht te madh, sepse edhe pėrmbajtja e tij ishte plot me gjėra tė pėlqyera, siē ėshtė; leximi i Kur’anit, dėrgimi i salavateve mbi Muhamedin, recitimi i poezive pėr tė, shpjegimi pėr moralin e tij, dhėnia e ushqimit pėr tė pranishmit, etj, e tė gjitha kėto veprime nė suaza tė lejuarės. 

    Mevludi, pra, ėshtė njė kornizė nė tė cilėn janė mbledhur  shqiptarėt dhe e kanė pėrkujtuar Pejgamberin e tyre nė dritėn e rolit tė tij tashmė tė theksuar sa herė, rol i cili ka reflektuar si nė tė kaluarėn, nė tė tashmen dhe nė tė ardhmen.  Kėshtu, ėshtė e njohur qė shqiptarėt ngjarjet e tyre mė tė rėndėsishme i kanė shėnuar me mevlud, transferimi nė shtėpi tė re, pėrfundimi i mirė i ndonjė pune, ceremonia e martesės, synetisė, lindja e fėmijės e madje edhe vdekjen e tė afėrmeve e kanė pėrkujtuar me mevlud, etj.

Nėse  e shikojmė njohjen  e identitetit islam shqiptar nė Kosovė, gjejmė qė mevludi paraqet njė nga simbolet e identitetit tonė fetar, simbol i pėrkatėsisė sė njė bashkėsie nė kėto hapėsira. Secili prej nesh i mban nė kujtesė vargjet e recituara nėpėr mevlude, nė veshėt tonė akoma jehon ai muzikaliteti i ilahive, kasideve dhe vargjeve tė mevludit, qė organizoheshin nėpėr shtėpitė dhe  xhamitė e mėhallėve tona.

    Ėshtė tjetėr pyetje tė kuptuarit e traditės  nga pikėpamja tradicionale. Natyrisht se duhet, edhe atė patjetėr, tė paralajmėrojmė qė kjo nuk ėshtė pjesė rituale e besimit (ibadet), sepse ibadetet i jep Ligjdhėnėsi, All-llahu xh.  sh. ), por ajo ėshtė gjithsesi pjesė e traditės, e cila ka pasur dhe ka rol specifik pėr shqiptarėt nė Kosovė e gjetiu.
Ata tė cilėt lehtėsisht marrin tė drejtėn pėr t’i hedhur poshtė mendimet dhe pikėpamjet e te tjerėve ndaj traditės, duhet ta kuptojnė qė vetėm  njė pikėpamje, njė  interpretim nuk i jep porosisė atributin e unversalitetit, aplikimit nė ēdo kohe dhe hapėsirė. Mevludi nuk ėshtė ibadet i cili i hap dyert e Xhennetit, por ėshtė njė rast dhe mundėsi pėr t’u mbledhur, afruar dhe pėrkujtuar Pejgamberin (a. s.) nė kohėt  ēfarė janė ato.

Nėse  nė kėtė kontekst e kuptojmė mevludin, me siguri se mė mirė do ta kuptojmė Porosinė e Pejgamberit nė vendin tonė .
Kur ėshtė fjala pėr mevludin, pėrsėri duhet t’i kemi parasysh dy gjėra: njė gjė ėshtė  mevludi si tekst – poemė qė kėndohet me rastin e shėnimit tė lindjes se Muhammedit (a. s.) dhe diēka tjetėr ėshtė solemniteti, privat apo publik, me rastin e tė cilit tubohen njerėzit qė tė jenė prezentė aty duke dėgjuar dhe kėnduar vargje tė zgjedhura tė kėndimit tė mevludit, duke diskutuar pėr probleme tė ndryshme fetare, duke u njohur mė mirė reciprokisht dhe duke u afruar shpirtėrisht me njėri tjetrin. 

 Personalisht mendoj se mevludin nuk duhet kuptuar vetėm si  kėndim i tekstit, vargjeve tė shkruara mbi jetėn dhe biografinė (sirėn) e Resulullahut, por si njė formė organizimi qė pėrbėhet nga mė shumė elemente dhe aktivitete. Mevludi ka emėr tė madh, i cili ėshtė pėrhapur dhe  kultivuar shekuj me radhė nė botėn myslimane nė pėrgjithėsi, por edhe te ne shqiptarėt nė veēanti. Mevludet familjare kanė luajtur rolin e dyfishtė nė shoqėrinė shqiptare duke ruajtur njėkohėsisht edhe gjuhėn tonė amtare edhe traditėn tonė fetare islame. Shpesh ai ishte e vetmja lidhje e myslimanit me islamin. Shumė imamė dhe hoxhallarė, sidomos gjatė kohės sė komunizmit, nė mevludet familjarė kanė shpalosur dhe shpjeguar shumė ēėshtje fetare, gjė tė cilėn nuk kanė mundur dhe nuk kanė guxuar ta bėjnė nėpėr xhamitė  e tyre. Dhe kjo pėr arsyen e thjesht se nė xhami ka qenė rrethi mė i gjerė, i pėrbėrė nga njerėz tė panjohur dhe tė pakontrolluar, tė cilėt  kanė mundur tė denoncojnė imamin pėr  politizimin e  fesė dhe pėrdorimin e saj kundėr ideologjisė moniste qė ishte atėherė nė fuqi si dhe indoktrinimin e popullatės myslimane. Ndonėse emri i mevludit ėshtė shumė i pėrhapur nė masat e gjėra muslimane, megjithatė ne nuk duhet tė mbetemi vetėm tek emri  dhe tė vetėkėnaqemi me pjesėn sipėrfaqėsore tė tij. Gjėja mė e rėndėsishme te organizimi i mevludit (qoftė ai familjar apo publik-manifestiv), ėshtė strukturimi programor dhe pėrmbajtjesor i tij si dhe amortizimi final i burimeve dhe potencialeve njerėzore pėrmes njė strategjie tė qartė  pėr  njė vizion tė dakorduar. Pėrpjekjet e kėtilla do  ta shndėrronin mevludin nė njė mjet tė fuqishėm, njė mundėsi edhe mė tepėr dhe njė shans i mirė pėr pėrcjelljen dhe transmetimin e mesazhit universal tė Pejgamberit tė islamit (s). Nga kjo kuptojmė se mevludi si tillė nuk ėshtė qėllim por mjet pėr tė realizuar objektivat madhore tė islamit dhe muslimanėve nė kohen  e sotme tė globalizmit. D.m.th. ai ėshtė njė nga alternativat e komunikimit masiv me njerėzit pėr vetėdijesimin dhe sensibilizimin e tyre pėr tė vėrtetat e islamit, nė kohėn kur ato po shtrembėrohen nga tė gjitha anėt si nga muslimanėt ashtu edhe nga jomuslimanėt. Ai ėshtė njė prej shumė formave tė promovimit dhe prezantimit tė vlerave universale tė islamit nė kohėn e vėrshimit tė antivlerave dhe pėrpjekjeve gjigante pėr t’i bėrė ato udhė tė “shpėtimit” (lexo: shkatėrrimit)  tė njerėzimit.

Prandaj, nėse thua se mevludi ėshtė  bid’at dhe  veprim i ndaluar, atėherė me kėtė duhet tė mohosh dhe tė shpallėsh tė ndaluar tėrė revolucionin mediatik dhe teknologjinė e ngritur pėr tė. Nuk ka dyshim se mevludi ėshtė bid’at (risi), por varet si e pėrdor bid’atin, e pėrdor pėr tė mirė apo pėr tė keq, e keqpėrdor. Nė kėtė kuptim bid’ate janė edhe gazetat, revistat, radio, televizori, kompjuteri, interneti etj. Pra, sikurse mevludi, edhe kėto janė mjete tė komunikimit masiv, por me njė dallim se janė shumė mė  tė avancuara, mė tė zhvilluara dhe mė tė sofistikuara, tė cilat kanė njė hapėsirė jashtėzakonisht tė gjerė ndikimi, qė  pėr disa sekonda pėrcjellin lajmin nė tė gjithė botėn. Nė fakt, po ta shikojmė ēėshtjen nga ky prizėm, atėherė del se televizori, interneti janė mjete tė cilat pėrdorėn jashtėzakonisht keq dhe tmerrėsisht nė mėnyrė destruktive. Mevludi, madje fare nuk keqpėrdoret. Pėrkundrazi... Mirėpo, ėshtė interesantė se recipientėt e mendimit pėr mevludin e ndaluar, janė atė, tė cilėt i pėrdorin kėto mjete nė masėn mė tė gjerė pėr transmetimin e fjalės sė All-llahut dhe tė mesazhit tė Pejgamberit (s). Dhe bėjnė mirė qė e bėjnė dhe duhet tė bėjnė ta gjithė njė gjė tė tillė, por shtrohet pyetja, pėrse vallė anatemojnė pėrdoruesit e “bdi’atit tė mevludit” dhe nuk denoncojnė pėrdoruesit e bid’ait tė internetit.

Pėr sa i pėrket ēėshtjes debatuese se mevludi ėshtė njė lloj shtesė e besimit, fesė, se ai ėshtė ibadet etj., kjo nuk ėshtė e vėrtetė dhe askush nuk e thotė dhe nuk e mendon njė gjė tė tillė. Ai nuk bėnė pjesė nė fushėn e  akidės, besimit (kredo-sė islame) as tė ibadeteve, por i takon sferės sė Da’vės – thirrjes nė rrugėn e All-llahut (xh. sh.). Ėshtė njė mėnyrė e thirrjes nė rrugėn e All-llahut, njė mundėsi e pėrhapjes sė islamit dhe mėsimeve islame. Ėshtė njė aktivitet dhe veprimtari e pėlqyer dhe e preferuar nė punėn misionarike tė imamit dhe tė atyre qė bėjnė punėn e misionarit. Varet krejtėsisht prej imamit pėrkatės se si do ta organizojė ceremoninė e mevludit. Nė kohėn e sotme ka shumė mėnyra dhe mundėsi pėr ta modernizuar mevludin duke ia pėrshtatur kushteve, rrethanave dhe specifikave tė vendit ku ai zhvillohet. Sot si asnjėherė mė parė ėshtė e nevojshme qė nė kuadėr tė mevludit apo nė emėr tė tij, tė organizohem aktivitete nga mė tė ndryshmet qė kanė tė bėjnė me figurėn dhe personalitetin e Pejgamberit tė Zotit – Muhammedit (s). Manifestime dhe fushata popullore nė shėrbim tė njohjes dhe prezantimit mė tė mirė tė figurės sė Pejgamberit (s) sikurse ndodhi  njė gjė e tillė nė Austri nė vitin 2009. Motoja  e kėtij aktiviteti ishte: “Porosia e Pejgamberit (s) pėr Austriakėt” qė konsistonte nė hadithin e njohur tė Muhammedit (a.s.) lidhur me marrėdhėniet ndėrnjerėzore e nė mėnyrė tė veēantė me fqinjėt.

“Nuk ėshtė besimtar i vėrtetė ai i cili fle nė gjumė i ngopur  e fqinji i tij ėshtė i uritur, dhe ky e di.” Ky ėshtė mesazhi  tė cilin  Pejgamberi Muhammed  (s) ua dėrgon popullit Austriak, edhe muslimanėve edhe jomuslimanėve.
Ky hadith ėshtė shfaqur nė 426 panele reklamash elektronike, tė shndritshme dhe lėvizėse nė rrugėt e 12 qyteteve austriake.

Po ashtu ėshtė shfaqur nė ekranet informatike nė 10 stacione metrosh  nė kryeqytetin e Austrisė, nė Vjenė.
Kjo ndodhi nė ditėlindjen e Pejgamberit (s) dhe vazhdoi pėr disa ditė. Ishte njė fushatė shumė e pėlqyer e muslimanėve austriak me tė cilėn ata deshėn t’ua prezantojnė Pejgamberin (s) dhe mėsimet e tij paqėsore bashkėqytetarėve tė tyre dhe atė nėpėrmjet thirrjes sė tij pėr solidaritet social pavarėsisht nga pėrkatėsia etnike apo fetare.

Shkurt, himnizimet pėr Muhammedin (a. s.), e as "Kėndimi i Mevludit" nuk janė "ibadete" fetare, por janė njė traditė fisnikėruese e Islamit (paqes, dashurisė, harmonisė, jetės) nė mjediset islame, qė ka dhėnė rezultate tė mira pėr kultivimin e respektit ndaj Profetit tė Islamit dhe tė harmonisė vėllazėrore midis besimtarėve nė Njė Zot, nė pėrgjithėsi, sepse lartėsohen edhe Profetėt e feve tė Shpallura, paraislame.
 Meqė jemi tek ēėshtja e konceptit tė bid’atit atėherė tė shohim si qėndron puna me tė.

Mevludi  dhe  nocioni  i  bid’atit (risisė)  (2)
Ē’ėshtė bidati/risia ?

Azhornuar sė fundi ( Samstag, 04 Februar 2012 )
 
< I mėparshmi
© 2008-2012 Xhamia - Mesxhid El Resul Wels | Xhamia-Wels.Com