Ballina arrow Artikujt arrow VITI I RI, SHUNDI I VJETĖR, KIĒ DHE SNOBIZĖM
VITI I RI, SHUNDI I VJETĖR, KIĒ DHE SNOBIZĖM PDF Printoni E-mail
Shkruar nga Administrator   
Sonntag, 06 Januar 2013

Mr. Muhidin Ahmeti

 

Te shumica absolute e popujve tė vjetėr paganė, kremtimi dhe pritja e vitit tė Ri nuk ishte asgjė tjetėr veē se lavdėrim, madhėrim, simbol dhe shenjė e adhurimit tė ndonjė trupi qiellor, nė rastėt mė tė shpeshta tė Diellit. Kėshtu, nė Egjiptin e vjetėr, populli i tė cilit, sipas Herodotit, e kėtė e vėrtetėotn edhe Kur’ani, i shpikte emrat e hyjnive paganė, tė cilėt mė pas i pranuan Grekėt, e nėpėrmjet tyre edhe popujt  tjerė tė Evropės..

Ēdo egjiptas respektonte zotėt dhe hyjneshat Isid e Oziris. Tek ata Amon-Ra, zoti i Diellit ėshtė ai qė tė Grekėt ishte Zeusi. Herakli ėshtė njėri nga dymbėdhjetė zotėt egjiptian dhe Helenasit e moren nga Egjiptasit atė emėr pėr Herakliun e tyre. Dhe nė tė vėrtetė emrat e gati tė gjithė zotėve nė Heladė erdhėn nga Egjipti.

Kjo qe periudha mė e theksuar e Paganizmit - besimit nė shumė zotra. Zotra kėta qė personifikonin fenomenet natyrore pėrmes tė cilėve ata parshikonin tė ardhmen dhe ushtronin shkathtėsinė e magjisė.
“Me ngulmim, nė emėr tė Zotit, ju them: Ju s’duhet tė jetoni mė si paganėt... Meqė nuk e njohn Perėndin dhe s’duan tė dinė gjė pėr Tė, janė tė verbėr pėr tė vėrtetėn dhe s’kanė asnjė pjesė nė jetėn e vėrtetė, e cila vjen nga Perėndia...” (Bibla)
Duke u mbėshtetur dhe duke pas parasysh porosinė e thėnies sė lartpėrmendur biblike, tė krishtėrėt njėmbėdhjetė shekuj paten neveri nga festimi dhe kremtimi i  njė Janarit tė Vitit tė ri si traditė pagane. Tek nė shekullin e dymbėdhjetė, pas njembėdhjetė shekujsh mospranimi tė datave tė Vitit tė Ri nga popujt e Evropes, Kisha e pranoi via facti njė janarin pėr fillimin e vitit diellor. Pranimi, festimi dhe shėnimi fetar i Vitit tė Ri kundėr tė cilit Krishtėrimi luftoi pamėshirshėm njėmbėdhjetė shekuj me radhė nuk ėshtė asgjė tjetėr veē se njė argument i pakontestueshėm qė Kisha nuk arriti asnjėherė tė kristianizojė Evropėn, veē pėrkundrazi Evropa paganizoi krishtėrimin.
Festimi dhe kremtimi  i Vitit tė ri - Njė Janari - jo vetėm qė pėr  nga origjina ėshtė ceremoni pagane, por edhe pėr nga forma dhe mėnyrat se si festohet nė ditėt tona paraqet njė formė tė veēantė tė idhujtarisė.

Duke e  shikuar kėtė nė prizmin e aktualitetit shqiptar, festimi, kremtimi, ceremonia, blerjet jonormale, orgjitė, ndejat e shfrenuar me pije alkoolike, kallapitjet, pėrqafimet, fishekzjarrėt, tė shtėnat me pushkė, shpėrthimet ekspolduese, thyerje xhamash, shkatėrrim banesash, shtėpish, automobilash, rrezikim psasurie, sigurie e jete, pasardhėsish, prishje e rendit publik dhe e qetėsisė sė qytetarėve, pritje tė pėrbashkėta zhurmėmėdha tė Vitit tė Ri, urimet dhe programet speciale me muzikė e kėngė qė bėjnė tė vallzojė gjaku vetė duke bėrė spastrimin e trurit, nuk janė asgjė tjetėr, veē se vazhdim i tarditės, riteve, dhe zakoneve tė vjetra pagane e idolatorike tė Egjiptasėve tė vjetėr dhe Romakėve pėr nder tė hyjneshės Izia dhe Hyut Janus.

Kėto janė disa veēori qė karakterizojnė kremntimin e festave nė ditėt tona qė pėr dallim  nga festat klasike, pagane kėto tė sotmet janė tė organizuara mė mirė, me mjete mė tė pėrparuara e mė tė sofistikuara. Sa pėr ilustrim po sjellim njė shembul nga bota e insekteve, mė saktėsisht nga termitet. Tė gjitha format e pėrmendura tė manifestimit tė kėnaqėsive para dhe gjatė ditės sė Janusit, Izidės apo diellit, na pėrkujtojnė ditėn e vetvrasjes kolektive nė dasmėn njė herė nė vit kur tė gjithė termitet mundohen tė dalin e tė paraqiten nė diellin e ditės sė dasmės. Me atė rast ata nuk janė tė vetedijshėm se dalja e tyre nė diell do  tė thotė vdekje e pamėshirshme. Mbijetojnė vetėm ata termit, tė cilėt rojet i mbajnė brenda nė fole pėr pėrtėritjen dhe ekzistencėn e llojit.

E njėjta gjė nodh  edhe me njerėzit natėn dhe ditėn  e vitit tė Ri. Njerėzit mashtrohen kur mendojnė se me vitin e vjetėr mbetet ēdo gjė e vjetėr, nė radhė tė parė shpresat e parealizuara, ndėrsa viti  i ri si ēdo gjė  e re do t’i pėrmbushė dėshirat dhe ėndėrrat. Me ndėrrimin e moteve nuk ndryshon koha, nuk ndryshojn gjėrat vetvetium as nuk transformohet njeriu brenda  natės. Ē’ ėshtė, pra koha e cila vazhdimisht na sjell Vitin e ri? Vallė, a ėshtė koha diēka tjetėr pėrveē se sot, dje dhe neser? Ajo shkon dhe kthehet te ne duke na dhėnė herė natėn herė ditėn. Nuk kalon koha, kalojmė ne. Pyesim: “Sa netė e ditė tė njėjta kanė kaluar ndėr shqiptarėt dhe sa jetė e fate njerėzish kanė marrė me vete? Sa shqiptarė e shqiptare kanė kaluar nėpėr netėt e gjata tė sė kaluares sonė kombėtare, duke u ndėrruar breza tė tėrė sė bashku me vitet e rinj, e megjithatė realiteti ynė ėshtė ai qė ėshtė. Pėrse  vallė, t’i festojmė vitet e rinj kur gjithmonė na pėrseritet e njėjta histori, epigonike dhe paganike. Ėshtė thėnie e vėrtetė se “historia pėrsėritet vetėm se me gabime mė tė mėdha.”   Profeti i Zotit  -Muhammedi (s) tha: “Mos lejoni t’ju kafshojė gjarpėri dy herė nė tė njėjtin vend.”   Kombin shqiptar, gjarpėrinjt e tij historik shumė  herė e kanė kafshuar dhe shumė plagė i kanė shkaktuar, megjithatė ai vazhdimisht i ka imituar,  vazhdon edhe sot t’i imitojė po ata tė njejtėt popuj si nga pikėpamje ideologjike ashtu edhe kulturologjike. E dėshmi pėr kėtė ėshtė qė edhe sot pas dy mijė vjetėsh historie, ai kėrkon rrėnjėt e identitetit tė tij. Kėtė e bėjnė njė pjesė e madhe e inteligjencies shqiptare nga tė gjitha trojet. Pėrse? Sepse nga mungesa e strukturės shpirtėrore dhe defektologjive strukturore nė qenien e elitės shqiptare, kombi shqiptar si nga pikėpamja ideologjike ashtu edhe  kulturologjike ka mbetur pa “kible tė qartė”. Ndonėse edhe rrėnjėt edhe Kibla e shqiptarėve ėshtė e qartė si drita e diellit, gjeniu shqiptar pėr dy mijė vjet me radhė ėshtė pėrpjekur tė gjejė rrėnjė dhe tė bėjė kible artificiale. Prandaj, shumė defekte nė strukturėn e ADN-ės sonė janė trashėguar me dekada e shekuj duke na sjell vazhdimisht vitet e rinj me histori tė vjetra epigonike e paganike..

Pėr ēdo vit tė Ri e njėjta histori. Pėrse? Seps Viti i Ri nuk e ndėrron historinė, njerėzit janė qė e bėjnė historinė. Mirėpo, te ne ėshtė e kundėrta. Historia na bėn ne. Prandaj, njė pyetje tjetėr do tė ishte: Si tė festojmė vitin e ri me njerėz tė vjetėr me ide e mentalitet tė vjetėr. Dikush do tė pėrgjigjej se nuk janė mė ato kohėra  kur ėshtė festuar Vitit i Ri pėr nder tė atyre idhujve e zotėve tė rrejshėm.
Vėrtet nuk janė mė ato kohėra, por nuk janė mė as ata njerėz. Dikur kanė qenė ata magjistarėt e thjeshtė qė kanė gėnjyer dhe kanė mshtruar popullin. Sot janė mjeshtra tė dėshmuar dhe specialistė tė  magjisė (nuk ėshtė fjala pėr Koperfildin), por pėr regjisorėt televiziv dhe tė tjerė, taman mjeshta tė gėnjeshtrės, manipulimit, mashtrimit, vegimit, iluzionit. Pėrmes radios e televizorit, magjistarėt e sotėm pėrpiqen t’i magjepsin shpirtėrat, trurin, zemrėn, veshėt dhe sytė e njerėzve.

Nga aspekti i cilėsdo fe monoteiste e nė mnyrė tė veēantė nga pikėpamja e fesė islame, festa e Njė dhe Dy Janarit nė krahasim me Zotin ėshtė shirk - idhujtari, glorifikim dhe madhėrim i hynive mitike - pagane tė Izidės e Janusit dhe tė madhėruarit e treguesėve   tė Diellit (Solistici i  diellit ose vitin e vjetėr tė silvesterit nė vend tė Krijuesit).

Pavarėsisht nga pėrgjigjiet e shumta qė janė dhėnė nė lidhje me traditėn, zakonėt mitologjike - pagane egjiptiano-romake me rastin e kremtimit tė Vitit tė Ri, mendimin dhe pėrgjigjen islame e ka dhėnė Jusufi (a.s.), atėherė kur  nė burg si rob i shitur dhe  i huaj u tha bashkėvuajtsėve tė tij: “Unė me tė vėretė nuk kam asgjė tė pėrbashkėt me fenė e atij populli qė nuk e beson All-llahun dhe qė mohon Botėn tjetėr. Unė ndjek fenė e tė parėve tė mij, Ibrahimit,  Is’hakut dhe Jakubit. Neve nuk na ka hije t’i bėjmė shok All-llahut! Kjo ėshtė njė mirėsi qė na dhuroi Zoti ne dhe tė gjithė njerėzve, por shumica e njerėzve nuk janė mirėnjohės. O shokėt e  mij tė burgut, a ėshtė mė  mirė tė adhurohen gjithfarė zotėsh apo All-llahu, i Vetmi Ngadhėnjimtar?! Ata qė i adhuroni nė vend tė All-llahut janė vetėm emra mė tė cilėt ju dhe prindėrit tuaj i pagėzuat ata. All-llahu nuk ka shpallė  kurrfarė faktėsh pėr ta, ndėrsa gjykimi i fndit i takon vetėm All-lahut! Ai ka urdhėruar tė mos adhuroni askė pėrveē Atij. Ajo ėshtė e vtemja fe e drejtė, por shumica e njerėzve nuk dinė.”

Ndėr format e kremtimit tė festave, pėrveē tjerash dominon edhe shundi nė TV-e, i cili transmeton nė rastėt mė tė shpeshta mallin mė tė lirė, mallin dhe mbeturinat e kuturave tė huaja nga tė cilat vetė vendėt e zhvilluara duan sa mė  parė tė lirohen. Trasmetohen filma dhe programe e spektakle televizive pa vlera artistike, vetėm pėr t’i kėnaqur tekat e atyre njerėzve, tė cilėt janė tė pandjeshėm dhe indiferentė ndaj vlerave tė kulturės sė vėretė. Njerėz, nė mėnyrė tė veēantė intelektualė qė janė tė prirur pėr kiē dhe qė kurr nuk do tė futen nė botėn e shpirtit, frymės, kulturės, artit dhe bukurisė, sepse vakuumin e brendshėm dhe nihilizmin e kompensojnė me lavdi dhe shkelqim tė jashtėm. Njerėz qė vuajnė nga snobizmi qė pėr synim kanė imitimin e tė huajve dhe mohimin e identitetit dhe vlerave personale. Njerėz pa koncept tė qartė nė jetė dhe pa vizion pėr tė ardhmėn.

Njė element tjetėr qė nė mėnyrė desturktive e denigron dhe e bastardon natėn e vitit trė ri duke i dhėnė asaj epitetin e natės mė tė ēmendur tė vitit ėshtė edhe konsumimi i pakontrolluar i alkoolit dhe i tė gjitha llojeve tė pijeve dehėse.
Nė shumiocėn e vendeve evro-perendimore 90% e tė anketuarve pohojnė se e konsumojnė alkoolin pėr vtitin e ri dhe atė  minimalisht 3 gota.   
Epidemitė mė tė  mėdha tė njeriut modern janė alkoolizmi, droga dhe idhujtaria, prej tė cilave pastaj burojnė: paranoja, destruksioni, skpeticizmi, indiferentizmi, frustracioni etj.

 Ndalesa e parė qė u erdhi muslimanėve ėshtė ndalimi i adhurimit tė idhujve, e pastaj konsumimi i alkoolit, i cili ėshtė vėndosur nė rrafshin e njėjtė me kumarin, palēkitjėn dhe me parashikimin e fatit tė njeriut.
Me pėrdorimin e alkoolit njeriu bėhet i pavetėdijshėm pėr rrjedhat normale tė jetės, ai ėshtė nė gjendje tė pandėrgjegjshme tė jetės, vizioni i tij shndėrrohet nė njė fantazi tė sėmurė, jeta e tij bėhet fiksacion, utopi agresive dhe irealitet. “Dhe mos e shktaėrroni veten tuaj me duart tuaja.”  (El-Bekare, 195).

Azhornuar sė fundi ( Donnerstag, 17 Januar 2013 )
 
< I mėparshmi   Tjetri >
© 2008-2012 Xhamia - Mesxhid El Resul Wels | Xhamia-Wels.Com