Ballina
100 vjet pavarėsi PDF Printoni E-mail
Shkruar nga Administrator   
Dienstag, 20 November 2012


Tė nderuar  pėrfaqėsues dhe drejtues tė shoqatės kulturore „Dardanėt e rinj“, ju falėnderoj pėr ftesėn dhe njėherazi ju  uroj tė gjithėve 100 vjetorin e pavarėsisė sė Shqipėrisė.

Tė dashur bashkatdhetar, mysafirė tė nderuar,  ndjej staisfaksion tė veēantė  dhe privilegjin qė sot nė kėtė ditė tė madhe pėr shqiptarėt t’ju drejtohem me disa fjalė nė shenjė tė kėtij manifestimi mbi 100 vjetorin e pavarėsisė.

Ēdo popull ka ngjarjet e veta historike tė cilat i mban  mend, i feston dhe i transmeton nga brezi nė brez. Ato janė ditėt e tubimeve masive pėrkushtuar manifestimit tė ndjenjave tė tij kombėtare, shoqėrore - politike apo fetare me tė cilat ngre dhe pėrforcon ndėrgjegjen ideologjike tė shoqėrisė sė vet.

Ēdo  popull nė historinė e vet po ashtu ka momente tė kthesave tė mėdha, kur vendoset  pėr fatin se do tė hyjė apo nuk do tė hyjė ai popull nė histori, me fjalė tjera, kur vendoset se do tė jetojė ai popull me dinjitet e krenari apo do tė jetė i detyruar tė eliminohet nga skena e jetės dhe historisė. Ato janė momente historike qė jetojnė pėrgjithmonė nė kujtesėn e atij populli, bėhen burim i gjallė i frymėzimeve tė reja. Janė momente kur shpirti kolektiv i atij populli, nxjerr nga gjiri i  tij bijtė mė tė mirė pėr t’i bėrė urėlidhėse dhe urėkaluėse  ndėrmjet sė kaluarės  dhe sė tashmes dhe pėr t’i siguruar po atij  shpirti kolektiv tė popullit, vazhdimėsinė e mbamendjes  nė shėrbim tė sė ardhmes.
Kėto ditė anembanė jo vetėm trojeve shqiptare, por edhe nė Diasporė po organizohen aktivitete, po festohet dhe po pėrjetohen momentet e Njėqind vjetorit tė shpalljes sė Pavarėsisė. 
28 Nėntori, edhe pse nuk paraqet pavarėsinė e plotė tė shqiptarėve, megjithatė, ai pėr 100 vite tė tėra i ka shėrbyer memories kolektive tė kombit duke inspiruar gjenerata tė tėra shqiptarėsh dhe duke mobilizuar energji tė brendshme pėr mbrojtjen dhe ruajtjen e substancės sė identitetit kombėtar.

Nuk ishin kėto vetėm njėqind vjet pavarėsi, por edhe njė qind vjet sakrifica. 
Fati deshi qė ky komb tė kalojė nėpėr zjarrin e madh tė sakrificave pėr tė kalitur shpirtin dhe vullnetin e tij kolektiv. Individėt bėhen tė lavdishėm e tė pavdekshėm vetėm nėpėrmjet sakrificave e vetėmohimeve, e popujt tė mėdhenj e tė fuqishėm vetėm nėse janė tė gatshėm pėr flijime pėr tė mirėn e kombit, pėr tė mirėn  e pėrgjithshme.

Njeriu lind nė kohėn kur i duhet ta gjejė vendin e vet dhe nė vendin ku i duhet ta gjejė kohėn e vet. Ka rėndėsi shumė tė madhe qė njeriu tė dijė tė jetojė me kohėn dhe tė jetė nė gjendje  tė shfrytėzojė hapėsirėn. Gjendja mė e keqe qė mund t’i ndodhė njeriut ėshtė kur humbet nė kohė dhe hapėsirė. Koha mė e lumtur (mė e mirė) ėshtė koha e lirisė; hapėsira (vendi) mė i lumtur (mė i mirė) ėshtė hapėsira e atdheut. Mirėpo, kur bashkohet koha dhe hapėsira, ka thėnė Anshtajni, atėherė krijohet dimensioni i katėrt. E ai ėshtė qė ne si shqiptarė nė Diasporė, nga pikėpamja hapėsinore dhe gjeografike larg atdheut, tė punojmė pėr tė nė kėtė kohė dhe hapėsirė tė lirisė dhe shanseve qė na i ofron shteti i Austrisė.

Te punosh pėr atdheun dhe popullin tėnd ėshtė detyrė e shenjtė. Profeti ynė i dashur Muhammedi (a.s.) ka thėnė: “Dy lloj tė syve nuk do t’i djeg zjarri i xhehenemit. Syrin qė ruan kufijtė e atdheut dhe syrin qė qanė pėr All-llah.”Ky ėshte misioni ynė e njėkohėsisht edhe amaneti i baballarėve tonė. Ky mision dhe amanet konsiston nė punėn dhe veprimtarinė tonė tė vazhdueshme pėr kauzėn shqiptare duke krijuar me kėtė rast imazhin mė tė mirė tė shqiptarisė dhe tė shqiptarėve dhe njėkohėsisht duke ofruar profilin e shqiptarit tė vėrtetė. Shumė shqiptarė me thonė tė kontribuojmė  edhe ne diēka pėr atdheun tonė, pėr trojet tona atje. Unė u them, po edhe unė e ndaj kėtė mendim me ju, por me njė dallim substancial dhe kualitativ, e ai ėshtė, sikurse thash mė herėt, tė bėjmė bashkimin e kohės dhe hapėsirės dhe atė kontribut ta sjellim kėtu. Kėtu ku jemi sonte me kėta njerėz dhe  kėtė rini e fėmijė duke e festuar 100 vjet pavarėsi. Por nuk jetohet nga festimi. Festat janė  tė dobishme kur frymėzojnė dhe zgjojnė energji tė reja pėr punė tė palodhshme dhe kontribut tė ēmuar pėr kombin dhe atdheun. Prandaj, ta sjellim atė jo vetėm sonte nė kėtė sall, por edhe nė kėtė vend ku jemi duke jetuar, ku i kemi familjet tona, fėmijėt tonė, shtėpitė tona, punėn tonė.  Tė punojmė kėtu dhe tė mos bėhemi barrė e shoqėrisė vendore, t’i shkollojmė fėmijėt tonė, t’i arsimojmė gratė shqiptare, ta ruajmė rininė tonė nga tė kėqijat sociale, droga, narkomania, prostitucioni, alkoolizmi etj., tė integrohemi nė shoqėrinė austriake, pėr ndryshe do tė mbetemi tė vetmuar, tė izoluar, nė geto. E ky pra nuk ėshtė qėllimi i shqiptarisė. E ky, pra nuk ėshtė misioni ynė.  Misioni ynė kėtu ėshtė t’i ruajmė rrėnjėt tona,  tė ruajmė qenien tonė morale, kombėtare e fetare  dhe tė integrohemi nė shoqėrinė  e vendore, nė mėnyrė qė tė ecim pėrpara, tė zhvillohemi duke u ballafaquar intelektualisht dhe kulturalisht  me sfidat e kohės.

Nuk ėshtė i huaj ai qė ėshtė nė kurbet, por ėshtė i huaj qė nuk punon pėr kauzėn e kombit tė vet, qoftė edhe nė shtėpi tė vet. Prandaj, secili prej nesh duhet tė bėjė punėn e vet, sepse secili prej nesh ėshtė ambasador i vendit tė vet. Duhet punė e vazhdueshme, vetėmohim e sakrificė qė secili prej nesh, si shqiptarė dhe si myslimanė, me shembullin tonė personal, me traditėn, moralin dhe kulturėn tonė tė mos bėhemi as barrė as rrezik pėr shoqėrinė ku jetojmė, tė jemi pjesė e zgjidhjes e jo  e problemit, tė dėshmojmė veten tonė nėpėrmjet kualiteteve tona qė e kanė karakterizuar gjithmonė popullin shqiptar. Tė punojmė  nė tė gjitha fushat, tė punojmė pa pushuar, pikėrisht sikurse ka thėnė N. Frashėri „punė, punė natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė.“

Ju faleminderit pėr vėmendje.

Azhornuar sė fundi ( Dienstag, 20 November 2012 )
 
< I mėparshmi   Tjetri >
© 2008-2012 Xhamia - Mesxhid El Resul Wels | Xhamia-Wels.Com